Su medžiu (botanine prasme) ar mediena kaip žaliava, mane sieja tam tikri saitai, apie kurių buvimą žinau,
deja, aiškiai indentifikuoti negaliu. Manau, kad tai ir baltiškosios prigimties atspindžiai, tai ir neabejotinai kažkada egzistavusios hominoidų rūšies homosovieticus ypatingoji ir to meto praktikoje patvirtinta nuomonė, kad viskas, kas yra „iš medžio“, tas yra puošnu, stilinga ir beveik amžina:).
O „prilipino“ mane, tuometį sportininką, sakais prie „medžio“ šviesios atminties mano žmonos senelis Juozas Vaišvila, tokiais dabar gana tolimais 1983m. tepasakęs, kad turiu rankas, galėčiau meistrauti. „Prilipau“.
Save „diagnozuočiau“ kaip: stalių; baldžių; dailidę. Galimos ir mišrios kombinacijos.